| Birtono sakralinis muziejus, pamindamas kunigo Juozo Zdebskio 25-sias ties metines, jo atminimui sureng parod, kuriai eksponatus i kun. J.Zdebskiui skirto memorialinio kambario paskolino Prien krato muziejus. Po parodos pristatymo Birtono parapijos Carito bendruomens namuose vyko minjimas, kuriame dalyvavo kunigo J.Zdebskio biiuliai, bendraygiai, mons, artimai j painoj ir kartu dirb, kiti garbs sveiai.
Sakralinio muziejaus vedja Roma Zajankauskien akcentavo, kad kun. J.Zdebskis buvo susijs ne tik su Prienais, kuri banyioje nuo 1970 met dirbo vikaru, bet ir su Birtonu – miest jis atvykdavo vesti rekolekcij, rpinosi pogrindins spaudos platinimu, bendravo su birtonieiais Albinu Grigoniu, Stase Belickiene, Povilu Buzu, Onute Valatkaite. Brang kunigo atminim pagerb Lazdij ir kit miest gyventojai. Muziejininks pakviesti savo prisiminimais pasidalino garbs kunigai - Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius, prelatas Alfonsas Svarinskas, kun. Kazimieras Ambrasas, seserys vienuols – Birut emaityt, Nijol Sadnait, Birut Guait. Kunigo amininkai ms kartos monms, jaunimui nupie nepaprastai spalving, kartu ir prietaring jo asmenyb.
Vienuol Nijol Sadnait pasakojo apie Tvelio misij keliones Pavolgyje, Kazachstane ir kitose SSRS vietose. 1969 – 1985 metais jis lank tvynainius, sins laisvs kalinius ir sovietins armijos rekrtus, stiprindamas j dvasi, aukodamas v. Miias, klausydamasis ipaini, katechizuodamas vaikus. Anot kalbtojos, saugumo nuolat sekamas J.Zdebskis daniausiai tok tolim keli leisdavosi vienai dienai, taiau, stebukling atsitiktinum, o gal savo aiaruojanios asmenybs dka visuomet gaudavo atliekam biliet lktuv ar surasdavo laisv viet malnsparnyje. Lietuv jis sugrdavo iki sekliams jo pasigendant.
Gydytoja ir vienuol, knyg autor Birut emaityt atskleid kunigui itin svarb ry su Šveniausija Mergele Marija. Anot jos, ilik kunigo dienoraiai atskleidia, kad jis, tarsi vaikas, nepatyrs motinos globos, glaudsi prie Marijos ir, prims visiko pasiaukojimo ad, su ja tardavosi net ir smulkmenose. B.emaityt labai graiai apibdino kunigo bdo bruous: nors kunigas nebuvo ventasis, pasiymjo choleriku, miu charakteriu, kunkuliavo energija, jame tilpo daug tvikumo, motinikumo, velnumo, atjautos ir pasiventimo dl kit. Jis vis gyvenim laiksi credo „Dl Dievo meils“, todl, nusilenkdamas Aukiausiojo valiai, ramiai prim paeminimus, dukart kaljo lageryje u vaik katechizacij. Sesuo vienuol Birut Guait prisimin, kaip universiteto inteligentai, negaldami vieai lankyti banyios, nuo 1972 met kunig J.Zdebsk kviesdavo vesti rekolekcijas slaptose ir netiktose vietose (sodo namelyje, viloje Palangoje), kartu kopti kalnus. Kunigas jai iki iol iliko didelis autoritetas, jis kasdien melsdavosi u savo draugus, ir prieus. Jo pavyzdiu sekdama
B. Guait kiekvien dien baigia apmstymais, k pasisek nuveikti gero dl kit moni.
Prelatas Alfonsas Svarinskas papasakojo apie tai, kaip kunigas J.Zdebskis buvo persekiojamas, bebaim ir drs mog nekart buvo pasiksinta, KGB band prie „Akipl“ (toki pravard jam dav KGB sekliai) sukurpti kompromituojani byl. Anot A.Svarinsko, iandien labai trksta toki, kaip kun. J.Zdebskis, dl savo Tvyns ir tikjimo besiaukojani moni. Jubiliejiniais 2000 metais atnaujintame Visuotins Banyios martirologe yra ir 114 kankini i Lietuvos, tarp kuri raytas ir kun. J.Zdebskis.
Kun. Kazimieras Ambrasas atskleid dar vien kun. J.Zdebskio bdo bruo – jis buvo paprastas, nuoirdus, patikimas, graiai bendravo su jaunimu, skait vairi literatr, domjosi netgi lytikumo klausimais, kad turt k patarti jauniems monms.
1968 m. pabaigoje kun. J. Zdebskis su kun. Sigitu Tamkeviiumi rinko paraus po pareikimu dl Kauno kunig seminarijoje susidariusios sunkios padties. 1969 m. vasario mn. LSSR kulto reikal galiotinio sprendimu i jo buvo atimtas kunigo registracijos paymjimas, ir jis oficialiai negaljo vykdyti kunigo pareig.
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius vakaro dalyviams papasakojo apie tai, kaip, atsidrs analogikoje situacijoje, jis kartu su J.Zdebskiu nuo 1969 m. vienerius metus dirbo Prien melioracijos statybos valdyboje darbininku. Kunigai J. Zdebskis, A. Svarinskas, S. Tamkeviius, J. Kauneckas ir V. Vlaviius 1978 m. kr Tikinij teisms ginti katalik komitet. Jo nariai pareng keliasdeimt Lietuvoje ir usienyje platinam dokument, kuriuose kritikavo soviet valdios politik banyios ir tikinij atvilgiu. Kai kun. Juoz teis u grupin vaik katechizacij, jis teisme kaltinamas nesigyn, bet tvirtino, kad atliko savo pareig. O savo motinai, bandiusiai iekoti advokato, jis ra, kad banyiai bus naudingiau, jei j nuteis. I tikrj, anot S.Tamkeviiaus, i byla visuomenje sukl nema atgars, ir kun. J.Zdebskis buvo paskutinis kunigas, i kurio buvo atimtas kunigo registracijos paymjimas.
Vakaro dalyviai kalbjo apie tai, kad btina pradengti istorijos udang ir isiaikinti tikrsias kun. J.Zdebskio mirties aplinkybes. Oficialiai teigta, kad jis 1986 m. vasario 5 d. uvo autoavarijoje.
Birtono savivaldybs vicemeras Juozas Aleksandraviius, dkodamas u galimyb geriau painti kun. J.Zdebsk, pastebjo, kad vakar galima prilyginti istorijos pamokai, jungianiai ne tik skirting kart, bet ir gretim savivaldybi mones. Pasveikintas su Juozinmis, vicemeras paadjo gaut roi puokt paskirti prasmingam veiksmui – jomis papuoti Prien banyios, kurioje dirbo kun. J.Zdebskis, altori. Birtono parapijos klebonas dekanas Jonas Dalineviius, apibendrindamas vakar, sak, kad jis buvo pavstas ne tik vieno mogaus, kunigo atminimui, juo prasmintas ir vis jo bendraygi, tikjimo kankini gyvenimas ir aukos. Jis pakviet malda pagerbti j pasirinkim.
|